Atgimimas

Sveiki gyvi!
Labai jau norėjau parašyt įrašą apie savo pačią mylimiausią grupę, ji yra QUEEN. Net nesu įsitikinusi, kad man pavyks jums perteikti tą jausmą kuris tiesiog duodasi manyje kai klausau jų muzikos, kai kalbu apie ją, kai žiūriu jų nuotraukas, įvairią filmuotą medžiagą iš jų gyvenimo, kai mąstau apie juos, kai per anglų kalbos pamoką kur nors vadovėlyje randu žody “queen”. Man tiesiog užverda kraujas (gerąja prasme), darosi karšta, net toks jaudulio jausmas pratrūksta, norisi rėkti “queen, queen, queen, mano queen”!
O šios grupės pagrindinis vokalistas Fredis Merckris (Freddie mercury)

Juk visada apie kiekvieną žmogų susidarome skirtingą įspūdį, Fredis mirė dar prieš man gimstant, bet jaučiuosi taip lyg būčiau jį pažinojusi, jis yra vienintelis nepažįstamas žmogus, apie kurį, kaip asmenybę, vaizdą esu susidariusi patį gražiausią. Jo balsas manę taip užliūliuoja, kaip kūdikį lopšinę, bet aš neužmiegu, aš tiesiog mėgaujuosi jo balsu jame skęsdama.
Vienas tailandietis manęs paklausė:
- Kodėl tau taip patinka Queen grupė?
Atsakiau:
- Jie yra mano gyvenimo dalis, o Fredis- mano širdies dalis.
Queen’ai yra vienintelė grupė iš kurių repertuaro galiu išsirinkti dainų pasiklausyti kai būnu geros ir blogos nuotaikos. Vienintelė grupė kurios niekada neatsisakau pasiklausyti, vienintelė grupė, kuri glosto mano širdį ir sielą.
Ir turime visi pripažinti, kad jie savo gyvavimo metu buvo legendos ir grupei iširus, jais liko. Šiomis dienomis jų dainos daug kur vis dar atliekamos: muzikiniuose projektuose visame pasaulyje, daugelyje švenčių, festivalių, konkursų, pvz: kaip vyko eurobasket, beveik kiekvieną minutės pertraukėlę paleisdavo jų šedevrą “we will cock you” – http://www.youtube.com/watch?v=zBUJztI884M . Kur tik kas nugali ką nors, groja “we are the champions”– http://www.youtube.com/watch?v=xdCrZfTkG1c it t.t. Ir tai vardindama noriu jums pasakyti, kad jie nors iširę yra baisiai sėkmingai populiarėjantys. Net per kažkokią mtv kanalo apdovanojimų ceremoniją, žmonės internete balsavo ir rinko tų įvairių nominacijų nugalėtojus, tarp jų buvo ir Queen, jie nugalėjo, apdovanojimas atsiėmė du dar scenoje karts nuo karto  pasirodantys šios grupės nariai, iš keturių.
Labai myliu Queen, labai džiaugiuosi dėl jų tokios muzikinės sėkmės, didžiuojuosi, kad jų klausau ir juos žinau!

Sveiki sveiki itin karštą penktadienio vakarą!
Šiandieną nuvažiavome su Drauge į Laisvės Alėją pasivaikščioti, apsipirkti.
Diena labai karšta, tad nenorėdamos daug vaikščioti sėdime ant suoliuko. Ilgai, ilgai… Stebime žmones, neslėpsiu, kai kuriuos ir apkalbame Na bet žinokit, šiandien pirmą kartą susidūriau su tokiais įžūliais “pacanais”.
Sėdėjom su Drauge ant suoliuko, tada tarp mūsų tvyrojo tylos pertraukėlė. Iš mūsų kairės ėjo du “forsai” iš dešinės vienas. Ir jie susitiko tiesiai prie mūsų suoliuko. Sveikinosi ten jie tarpusavyje, dejavo, kad labai seniai matėsi. Tie kurie buvo du, kvietė trečiąjį į plotą kuris bus šiandien vakare:
- Nu davai ateik. Bus belenkokiu mergų. Nu… Pasipisim!
Su Drauge pašnibždomis kiek pasikalbėjom, tai ji man tylomis pasakė:
- Einam gal iš šito spektaklio.
Aš neleidau. Pamąsčiau, “juk vien dėl jų neketinu eiti ant kito suoliuko, be to labai gera vieta- pavėsis, o ir ne amžinybę truks tas spektaklis”. Sėdėjom, jie šiek tiek ilgiau užtruko negu aš maniau, bet vienas iš tų dviejų kreipėsi į mus, pamanęs kad mes esame to vieno draugės:
-  O tavo draugės ateis? (į plotą)
Mes:
- Mes ne draugės.
Toliau vyko įnirtingas pokalbis tarp jų visų, kviečiant trečiąjį į plotą, kur bus mergų. Kai vėl tas pats, kuris prieš tai kreipėsi į mus, vėl užkabino. Tik šį kartą, tiesiai ir labai šviesiai:
- Pačiulptum?
Aš atsakiau:
- Ne.
- O jeigu duočiau pinigų?
- Ne.
Vėliau atsisėdo šalia manęs, klausinėjo kiek metų, klausė ar parduočiau bučinį, ar duočiau už dyką, “tokį saldų, saldų”. Galiausiai prisikabino prie už mūsų sėdinčio gatvės gitaristo ir jo dviejų kompanionių. Klausė gitaristo:
- Jeigu tau įmesčiau 2 litus, jos man duotų abi po bučinuką? (gitaristo draugės)
Muzikanto atsakymas:
- Ne.
Atsistojęs nuo suoliuko vėl įniko į tą pokalbį, raginant sutiktąjį draugą, ateiti į plotą. Viso jų tarpusavio ginčijimosi metu, tas, pats aktyviausias, nutrūkdavo kelis kartus nuo pokalbio ir kabindavosi prie pro šalį einančių merginų, kai kurias iš jų kvietė į plotą. Aišku, nei viena juo nesusidomėjo ir tiesiog bėgo nuo jo.
Ilgokai besitęsęs tas spektaklis galiausiai baigėsi. Ir žinot tas kvailas įvykis, iki tol buvusią blogą, man sudarė dar blogesnę nuomonę apie žmones, su trim juostelėm.

Vakar vakare  iš draugės sulaukiau žinutės kurioje, ji manęs paklausė “kaip laikausi”, atsakiau “kaip tik prasideda savaitgalis taip pradedu sielvartaut dėl visko”.  Ir žinokit praėję keli savaitgaliai, buvo toki patys. Kai tik mąstau apie ką nors geresnio, tos gražios mintys iš karto dingsta. Kažkokia nesąmonė.
Yra labai daug tų dalykų dėl kurių esu paniurusi, bet vienas iš jų itin “niurdo” mane. Turbūt visiems jį sužinojus būtų labai juokinga, nes turbūt jums atrodytų, kad ji labai lengva paversti man patenkinamu, kaip mano (galvoja) ir mano geriausi draugai, nes nei vienas is mano gerų draugų žinančių šį dalyką, nepabando būti mano vietoje ir galbūt, dar gerai nepažįsta manęs, tad jos jums ir nesakysiu.
Nu va pasiskundžiau , be to, tai mano pirmasis įrašas ištrynus visus senus, nes tiesiog negaliu skaityti. Tad ta proga pervadinau blogą į “atgimimas”, gal dabar normaliau čia balbatuosiu
_______________________

(saule, saule pagaliau mus maloniai šildai)